Prieš seimo rinkimus – ir G. Nausėdos „rinkiminė kampanija“

Prieš seimo rinkimus – G. Nausėdos susitikimų su partijų lyderiais maratonas

Šį sekmadienį vyks seimo rinkimai, o išankstinis balsavimas prasidės jau antradienį. Į parlamentą besiveržiantys politikai su nekantrumu ir nerimu laukia daug nulemti galinčių rinkimų rezultatų, o piliečiai viliaisi, kad bus padarytas teisingas pasirinkimas.

Savo nuomonę šiuo klausimu turi visi, net ir pats prezidentas Gitanas Nausėda, kuris rodo savo simpatijas vienoms politinėms jėgoms ir akivaizdžiai ignoruoja kitas. Tai ypač pastebima tapo praėjusią savaitę, kai prezidentas suorganizavo susitikimų su parlamentinių partijų lyderiais maratoną.

Nuo Vilijos Blinkevičiūtės praėjusį pirmadienį, iki Aušrinės Armonaitės šiandien – prezidentas susitiko su opozicinių bei dviejų mažųjų koalicijos partijų lyderiais. Prezidentūra teigė, kad susitikimų metu siekiama aptarti svarbiausius seimo rinkimų klausimus.

Vis dėlto, tai nėra įprastas žingsnis. Nors ankstesni Lietuvos vadovai aiškiai turėjo savo preferencijas kalbant apie šalies politines jėgas, neseniai užgimusi G. Nausėdos bei dabar reitinguose vis dar viršuje esančių socialdemokratų draugystė ir dabar matomi susitikimai tik su dalies politinių jėgų vadovais daliai visuomenės gali kelti paprastą klausimą: ko tuo yra siekiama?

Konservatoriai savo kvietimo pas prezidentą dar laukia

Praėjusią savaitę, iki seimo rinkimų likus dar porai savaičių, prezidentas G. Nausėda pradėjo susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais. 

Praėjusį pirmadienį su prezidentu susitiko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė V. Blinkevičiūtė. Ji sakė, kad su šalies vadovu aptarė šiuo metu Lietuvos žmonėms aktualiausias problemas, o apie galimas koalicijas, kurios galėtų formuotis po rinkimų, esą kalbėta nebuvo. Tiesa, politikė pažymėjo, kad prezidentas palinkėjo LSDP gauti kuo daugiau mandatų parlamente. 

Tokie palinkėjimai tikriausiai nestebina. Juk pavasarį vykusiuose prezidento rinkimuose, LSDP savo kandidato nekėlė, o parėmė būtent G. Nausėdą. Pastarasis netruko atsidėkoti parodytu dėmesiu ir ėmė kalbėti, kad būtent V. Blinkevičiūtė po rinkimų galėtų užimti premjero postą.

Tačiau šalies vadovas susitiko ir su kitų partijų lyderiais, akivaizdžiai prioritetą teikdamas opozicinėms politinėms jėgoms.

Praėjusį trečiadienį įvyko susitikimas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Ketvirtadienį rinkimus G. Nausėda aptarė ir su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu. Penktadienį įvyko susitikimas su liberalų pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, o jau šį pirmadienį šalies vadovas susitikimo pakvietė ir Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę.

Žvelgiant į šių įvykių chronologiją, daugeliui kyla ne vienas klausimas. Kodėl prezidentas rinkimų dar neaptarė su valdančiaisiais konservatoriais? Nors šios partijos ir šalies vadovo santykiai yra stipriai pašliję, siekiant sudaryti įvaizdį, kad prezidentas pats nebando daryti įtakos būsimos koalicijos formavimui, susitikti lyg ir derėtų su visomis partijomis.

Ar susitikimas su konservatoriais įvyks? Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas anksčiau teigė, kad atsakymo į šį klausimą dar nežino, o konservatorių sąrašą į seimo rinkimus vedanti premjerė Ingrida Šimonytė neatsakė, ar mato poreikį aptarti artėjantį rinkiminį ciklą su šalies vadovu. Visgi, ji leido suprasti, kad jeigu gautų tokį kvietimą, susitikti neatsisakytų. Tiesa, penktadienį konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio atstovė Paulina Levickytė teigė, kad prezidento kvietimas susitikti partijos dar nepasiekė.

Ne mažiau kvestionuotinas gali atrodyti ir kitų partijų ignoravimas. Nors akivaizdu, kad šalies vadovas bando parodyti tvirtą savo poziciją Remigijaus Žemaitaičio ar Eduardo Vaitkaus partijų atžvilgiu, bendrai rinkimuose dalyvauja 20 partijų.

Net ir akivaizdžiai atsiribojant nuo kelių ir susitikus su kelių kitų partijų lyderiais, dalis politinių jėgų lieka už borto. Ar jos nėra laikomos pakankamai svarbiomis, net nesitikint, kad surinks pakankamą balsų skaičių patekti į parlamentą? Regis, kad būtent tokią poziciją iškomunikuoja prezidento elgesys. Jis taip pat rodo, kad piliečių balsas neturi didelės reikšmės, nes dar gerokai prieš balsavimą, bent jau neoficialiai yra dėliojami būsimosios koalicijos fragmentai.

Prezidentas dalyvauja politikoje ar jau prieš rinkimus formuoja naują koaliciją?

TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė žiniasklaidai sakė, kad prezidentas susitikimų cikle rodo išskirtinį dėmesį kai kurioms politinėms jėgoms^[1]. Seimo pirmininkė ir liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen taip pat kritiškai vertino šių susitikimų idėją, o Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė neatmetė galimybės, kad susitikimų ciklas yra kišimasis į rinkimus.

Apie tai kalbėjo ir politologai, priminę, kad pats prezidentas neformuoja nei koalicijos, nei iš esmės gali pakeisti piliečių balsus: prezidentas pats taip pat turi tik vieną balsą, kurį gali atiduoti už ką nori, tačiau tai yra viskas.

Kaip pažymi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas, dabar pastebimi požymiai, jog prezidentas imasi formuoti būsimą valdančiąją koaliciją. Jis stebisi ir dėl to, kad pasirinktos tik parlamentinės partijos.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius taip pat teigė, kad susitikimai yra kišimasis į rinkimus, o prezidentas rodo, kad nori tam tikro ir konkretaus rinkimų rezultato. Jis pažymi, kad Konstitucijoje įrašytas reikalavimas, kad prezidentas turi būti visiems lygus ir teisingas ir teoriškai turėtų būti nepartinis Konstitucijos garantas.

„Prezidentas gali rinktis, ar nori būti virš partinių rietenų, ar nori jose dalyvauti, ir jis pasirinko dalyvauti“, – pastebėjo MRU docentas.

Primename, kad Rinkimų kodekse (įsigaliojo 2022 09 01, pakeitė iki tol galiojusį 1992 Seimo rinkimų įstatymą) nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, rinkimų dieną sulaukęs 18 metų, turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose bei lygią teisę pareikšti savo nuomonę dėl kandidatų, įrašytų į tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja daugiamandatėje rinkimų apygardoje^[2].

Savo nuomonę reikšdavo ir kiti prezidentai, tačiau G. Nausėdos pozicija išsiskiria

MRU dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė didelio prezidento kišimosi į rinkimus sako nepastebinti. Ji taip pat pridūrė, kad ir kiti prezidentai aiškiai rodydavo, kurią partiją norėtų ar nenorėtų matyti valdžioje.

„Beje, buvusi prezidentė labai aiškiai prieš rinkimus savo preferencijas išsakydavo, ir galbūt net aiškiau nei dabar Nausėda. Nors aišku, kad jis nori į tą kairę besisukančios valdančiosios koalicijos. Taip pat mes neturime abejonių ir dėl jo bičiulystės, gero žvilgsnio į socialdemokratų partiją“, – teigė ji.

Politologas I. Kalpokas antrina ir teigia, kad ankstesni valstybės vadovai taip pat susitikdavo su partijomis.

„Platesne prasme konkrečių politinių jėgų protegavimo pasitaikydavo. Ganėtinai ryškus pavyzdys – prezidentas Valdas Adamkus per pirmąją kadenciją protegavo tuo metu vadinamąjį „naujosios politikos“ bloką, tai yra Artūro Paulausko ir Rolando Pakso porinkiminę koaliciją. Kaip mes prisimename, tai nebuvo nei ilgalaikis, nei labai sėkmingas Lietuvos politikos padangėje darinys, o paskui tai apskritai padėjo Rolandui Paksui kaip politikui išaugti iki pat prezidento posto“, – sakė I. Kalpokas.

Vis dėlto, galime pastebėti, kad 2020 m. seimo rinkimų metu, tokių kaip dabar susitikimų G. Nausėda neorganizavo. Lygiai taip pat, tuo metu jis dar buvo labiau nepriklausomas kandidatas, rinkimus laimėjęs be partijos. Šių metų prezidento rinkimuose paramą jam išreiškė viena didžiausių ir seniausių šalies partijų LSDP, kuri taip pat lyderiauja reitinguose.

Toks bendradarbiavimas G. Nausėdai galėjo pasirodyti naudingas ne tik prezidento rinkimų fone, bet ir kalbant apie naują parlamentą. Konservatorių ir prezidento nesutarimai pastaruosius keletą metų rodo, kad G. Nausėda iš tiesų pageidautų kitokios parlamento ir Vyriausybės sudėties. To galima tikėtis, jeigu pergalę, kaip prognozuojama pagal reitingus, pasieks LSDP ir suformuos koaliciją su kai kuriomis, dabar opozicijoje esančiomis jėgomis.

O pasirodžius kritikai dėl tokių susitikimų, prezidentūra skelbė, kad „prezidentas neturi nei išankstinių nusistatymų, nei jokių įsipareigojimų“.

Pasak prezidento komandos, G. Nausėda susitikimų su partijų lyderiais ciklą nori baigti iki išankstinio balsavimo pradžios, o ar pavyks susitikti su visais, ar dauguma jų, priklausys nuo prezidento bei pačių lyderių darbotvarkių^[3].

„Prezidento susitikimų su parlamentinių partijų vadovais tikslas – iki rinkimų ir po jų vyksiančio naujos valdančiosios daugumos bei seimo vadovybės ir Vyriausybės formavimo aptarti požiūrį į svarbiausias Lietuvos problemas bei pamatyti, kas gali vienyti skirtingas politines jėgas bendram darbui Lietuvos žmonių labui“, – teigia Prezidentūra.

Primename, kad seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną, išankstinis balsavimas prasideda spalio 8 d.