Ruduo tempia lietuvius į depresijos liūną: atveria ir psichikos sveikatos sistemos problemas

Išaugęs streso lygis kankina beveik kas antrą lietuvį

Atėjus šaltajam metų sezonui buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad beveik pusė (49 proc.) lietuvių rudenį jaučia padidėjusį stresą ir susiduria su miego sutrikimais. Specialistai įvardija, kad dėl tokios tendencijos gali būti kalti po vasaros užgriuvę nauji darbai, prasidėjusios studijos, o ramybės žmonėms neduoda ir itin nestabili situacija pasaulyje.

Visgi, kol vieniems pavyksta stresą įveikti intensyvesne fizine veikla ir didesniu dėmesiu sau, kitiems prireikia ir specialistų pagalbos. Asmeninis psichologas kai kuriems jau tapo toks būtinas kaip odontologas ar šeimos gydytojas. Smarkiai išaugus tokių specialistų poreikiui jau fiksuojamos ir psichinės sveikatos sistemos „skylės“ – žmonėms psichologo pagalbos tenka laukti ganėtinai ilgai. Ir panašu, kad greitu laiku eilės pas šiuos specialistus nesutrumpės.

Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad rudenį dažniau padidėjusį stresą jaučia moterys bei 18–24 metų gyventojai^[1].

Paaiškėjo, kad daugiau kaip trečdaliui (37 proc.) gyventojų įveikti stresą padeda reguliarus fizinis aktyvumas. Kadangi užsiimti aktyvia fizine veikla kasdien dėl užimtumo gali ne kiekvienas, net 51 proc. apklaustųjų teigė, kad siekdami daugiau rūpintis savo sveikata, jie stengiasi bent jau daugiau vaikščioti.

Kas antras jau susiduria ir su miego sutrikimais

Išaugęs streso lygis lemia ir miego sutrikimus. Net vienas iš dviejų lietuvių (54 proc.) teigė susiduriantis su šia problema. 28 proc. teigia, kad jiems sunku užmigti, o 26 proc. sako, kad jų miegas nėra gilus, todėl jie prabunda naktį net keletą kartų.

Net 37 proc. apklaustųjų teigė, kad numalšinti stresą jiems padeda sportas, pertraukų darymas, o 34 proc. kaip savo atsipalaidavimo šaltinį nurodė pokalbius su draugais bei artimaisiais.

Nereikia bijoti ir psichologo

Tuo tarpu Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, psichiatrė Irena Pavlavičienė sako, kad jau dabar galima matyti teigiamus pokyčius visuomenėje dėl psichikos sveikatos. Kalbant apie psichikos sveikatą, pagaliau pradeda nykti tabu.

Visgi, nors populiaru turėti savo asmeninį psichologą, o apie savo problemas vis drąsiau ir atviriau kalba jauni žmonės, I. Pavlavičienės teigimu, vyresnio amžiaus gyventojai dar dažnai baiminasi tokio specialisto pagalbos, mat yra įsitikinę, kad tai gali neigiamai paveikti jų profesinę veiklą ir santykius su artimaisiais^[2].

Su psichologinėmis problemomis, pasak specialistės, žmonės dabar susiduria dažniau ir dėl nestabilios aplinkos, o kiekvienas iš mūsų yra skirtingai pasiruošęs priimti asmenines krizes ir globalių problemų sukeliamus sunkumus. Žmones itin paveikė ir karas Ukrainoje, ir kelis metus besitęsusi COVID-19 pandemija, dėl ko visuomenė išgyvena įtampas, o vieni jos nariai šiuos reiškinius priima lengviau, kiti labiau viską išgyvena.

Artimųjų rate esant psichikos sutrikimų turinčiam asmeniui, pasak I. Pavlavičienės, labai svarbu nepamiršti ir savęs – būtina rasti laiko pasirūpinti ne tik artimųjų, bet ir savo sveikata.

Kintant visuomenės požiūriui į psichikos sveikatą ir gerinant šios srities paslaugų prieinamumą, inicijuojami ir inovatyvūs sprendimai valstybiniu lygmeniu.

„Skiriama vis daugiau dėmesio psichikos sveikatos temoms, diskutuojama apie psichiatrijos komandos paslaugas paciento namuose bei psichoterapijos dienos stacionarų veiklą. Tai neabejotinai pagerins psichiatrijos paslaugų prieinamumą ne tik didžiųjų miestų, bet ir nuo centrų nutolusių vietovių gyventojams“, – teigė I. Pavlavičienė^[2].

Plečiasi sergančiųjų depresija ratas

Po pandemijos, psichikos sveikatos srityje regimas paūmėjimas – sergančiųjų depresija daugėja, o medikai nebepaveža išaugusio darbo krūvio. Todėl pagalbą norintiems gauti pacientams kartais tenka laukti ir mėnesį, ir du.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys psichiatras Linas Slušnys teigė, kad „British Medical Journal“ ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, po pandemijos nerimo ir depresijos atvejų padaugėjo 25 proc. Šiuose tyrimuose esą dalyvavo 20 tūkst. žmonių^[3].

Nors Lietuvoje panašaus masto tyrimai ir neatliekami, pasak L. Slušnio, galima daryti prielaidą, jog ir čia nerimo bei depresijos padaugėjo 25 proc. ir daugiau.

Visgi, psichikos pagalbos paslaugų prieinamumas taip ir išliko ribotas, o dabar esą dar ir susidarė butelio kaklelio efektas, kai ketvirtadaliu išaugus nerimo ir depresijos sutrikimų skaičiui, sveikatos sistema nėra prisitaikiusi greitai ir be trukdžių priimti pacientus.

L. Slušnys teigė neturintis tokios statistikos, kurioje atsispindėtų, per kiek laiko Lietuvoje žmonės vidutiniškai sulaukia pagalbos, tačiau neneigė sulaukiantis pavienių laiškų, kuriuose žmonės skundžiasi pagalbos nesulaukiantys mėnesį ar pusantro.

Visgi, anot parlamentaro, ar adekvatu tiek laiko laukti pagalbos, labai priklauso nuo individualios situacijos, mat jei žmogui gyventi darosi „nebepavežama“, pagalbą reikalinga gauti per 48 valandas. Tačiau, atvejais, kurie nėra tokie kriziniai, gali tekti ir ilgiau palūkėti. Todėl specialistai esą turėtų išmokti diferencijuoti pacientus.

Kalbant apie optimalų laiko tarpą, per kurį geriausia būtų gauti psichologinę pagalbą, L. Slušnio nuomone, dvi savaitės būtų „optimalus laikotarpis“, per kurį žmogus jau gauna žinutę, kad jis sulauksiąs pagalbos. Ypatingai svarbus, pasak jo, yra pirmasis susitikimas, kurio metu pajaučiama, kiek ir kokių bėdų asmuo turi ir sudaromas tolimesnis gydymo planas.

Kita vertus, nors pokyčiai šioje srityje ir numatomi, jie nebus tokie greiti kaip tikimasi.

L. Slušnio teigimu, iš psichikos sveikatos centrų ketinama išbraukti prevenciją, o ji bus perkelta ant visuomenės sveikatos biurų pečių. Tačiau pokyčių dar teks palūkėti ne vienerius metus, kol sinchronizuosis institucijų darbas.

Skaičiai auga, bet ne drastiškai

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius Lietuvos statistikoje taip pat įžvelgia augantį sergančiųjų depresija kiekį. Šia psichikos liga sergančių asmenų skaičiaus augimas esą buvo stebimas jau nuo 2018 metų, o lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, matomas 2 procentų didėjimas^[3].

Pastarųjų metų duomenimis, Lietuvoje buvo skaičiuojama apie 66 tūkst. asmenų, sergančių unipoline depresija. Daliai jų tai buvo vienas depresijos epizodas, o kitiems jau pasikartojantis depresijos sutrikimas.

Tačiau kalbant konkrečiai apie Vilniaus psichiatrijos ligoninę, lyginant 2018 ir 2019 metus, joje depresijos atvejų padidėjimas siekia apie 4 proc.

„<...>. 2018 m. tokių pacientų buvo maždaug 6 proc. nuo visų ligonių, gydytų stacionare. Dabar šis skaičius išaugęs iki 8 proc. Šis dviejų procentų padidėjimas gal ir nėra didelis, bet šitie pacientai serga pačiomis sunkiausiomis depresijų formomis. Jiems diagnozuotos vadinamosios gydymui atsparios depresijos“, – komentavo A. Germanavičius^[3].

Valdyti stresą padės sustyguotas gyvenimo režimas

Tačiau ne visi atvejai yra sunkūs. Kartais netikėtai užplūdusį stresą ir nerimą galima įveikti keičiant savo kasdienius įpročius, įsitikinusi „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė.

Jos teigimu, stresas yra normali, gynybinio pobūdžio organizmo reakcija, tačiau jai užsitęsus kyla ir kitų negalavimų rizika. Štai suaugusiems gali prasidėti širdies permušimai, padažnėjęs kvėpavimas, nuolatinė raumenų įtampa, irzlumas, nervingumas ir net miego problemos^[4].

Todėl norint įveikti stresą, pasak J. Jankauskienės, labai svarbu nusistatyti tikslų dienos ir mitybos režimą, daugiau laiko praleisti gryname ore, reguliariai užsiimti fizine veikla, užsiimti džiugesį teikiančiais pomėgiais ir būtinai nervų sistemą aprūpinti jai svarbiais mineralais ir vitaminais (ypatingai svarbūs B grupės vitaminai: B6 ir B12, taip pat ir A, C, bei E).

Stresas ne ką mažiau paveikia ir vaikus, todėl labai svarbu suteikti deramą paramą ir jiems: skirti pakankamai savo laiko ir dėmesio bei parodyti, kad esant problemoms, vaikas nebus paliktas vienas.

Kaip sekantį svarbų aspektą vaistininkė įvardino ir būtinybę nesumenkinti vaiko patiriamų sunkumų, o parodyti, kad jam visuomet bus suteikta parama ir reikiama pagalba.