SEB godumas: už 1000 eurų išgryninimą – 20 eurų mokestis

SEB ženkliai padidino pinigų išgryninimo įkainį

SEB banko klientams už pinigų išgryninimą tenka mokėti milžiniškus įkainius.Nors apie tai, kad SEB bankas nuo šių metų balandžio 9 dienos atnaujina paslaugų planus privatiems klientams ir didina jų kainas buvo paskelbta dar šių metų sausį, dalis žmonių dėl naujų kainų apstulbo.

Bankas dar sausį informavo, kad klientai, kurie turi paslaugų planą ir kredito kortelę, įsigaliojus permainoms galės naudotis kelionių ir pirkinių draudimu, be to, bankas pristatys mokėjimo korteles iš aplinkai draugiškesnės medžiagos.

Tuomet lyg tarp kitko buvo paskelbta, kad atsižvelgiant į infliaciją bei augančias pragyvenimo išlaidas, nustatytas didesnis grynųjų pinigų limitas^[1].

Tačiau dabar banko klientai žiniasklaidoje jau dalijasi nemalonia patirtimi, kai prireikus išsigryninti grynuosius pinigus, grynųjų pinigų išėmimas bankomate buvo apmokestintas beveik dvigubai brangiau nei anksčiau.

Pats SEB bankas teigia, kad visi klientai apie šiuos pokyčius buvo informuoti laiku ir pabrėžia, kad jeigu dabartiniai nuostatai jiems netinka, klientai tiesiog gali pasikeisti planą į jiems priimtinesnį.

Vis dėlto, žmonės skundžiasi, kad bankų apetitas auga, net jiems fiksuojant rekordiškai didelius metinius pelnus.

SEB pritaikė 2 proc. mokestį už pinigų išgryninimą

Šį mėnesį SEB bankas atnaujino savo paslaugų planų kainas. Įsigaliojus permainoms, banko klientai, kurie neturi pasirinkę mėnesinio plano, iš bankomato imdami grynuosius, moka 2 proc. įkainį. Anksčiau šis įkainis siekė 0,8 proc.

Tai reiškia, kad jei asmuo iš bankomato ima 500 eurų, už paslaugą jam papildomai bus nuskaičiuota 10 eurų^[2]. O imant didesnę sumą, pavyzdžiui, 1000 eurų, sumokėti papildomai jau reiks net 20 eurų. Palyginimui, anksčiau, išsiimant 500 eurų būdavo nuskaičiuoti 4 eurai.

Šalies žiniasklaidos priemonėse pasipylė įvairių istorijų gausa. Vienas SEB banko klientas pasakoja, jog išsigryninęs 1000 eurų tiesiog apstulbo, kai pamatė, kad už šią paslaugą jam iš sąskaitos buvo nuskaičiuota 20 eurų. Asmuo teigia, kad vos prieš kelias dienas išsiėmęs tokią pačią sumą bankui sumokėjo 8 eurus. Kitas banko klientas pasakoja, kad prireikus išsigryninti 1500 eurų, už šią sumą teko sumokėti 19 eurų.

Asmuo pasakoja, kad apie pasikeitusius įkainius klientai buvo informuoti tik pranešimu elektroninėje bankininkystėje. Tačiau SEB klientas pastebi, kad ne visi jungiasi prie elektroninės bankininkystės, mokėjimus daro per programėlę, tad informacijos apie ženkliai išaugusius įkainius negavo^[3].

SEB banko klientai taip pat pasakoja, kad dėl įkainių kreipėsi į banką, kuris patikino, kad jie keisis nuo balandžio 10 d., tačiau įkainiai buvo didesni jau balandžio 9 d. Tai reiškia, kad bankas parą laiko galėjo tiesiog pelnytis iš savo klientų.

SEB bankas teigia, kad klientai apie permainas buvo informuoti

SEB atstovai jau sureagavo į klientų kritika. Jų teigimu, visi klientai žinojo, kad būtent nuo balandžio 9 d. įsigalios nauji įkainiai. Ši informacija buvo pateikta dar sausio mėnesį.

SEB banko atstovų teigimu, banko paslaugų planais šiuo metu naudojasi 94 proc. aktyvių banko klientų, tad pokytis palietė tik 6 proc. banko klientų, kurie nėra pasirinkę paslaugų plano.

SEB teigia, kad banko įkainiai yra keičiami įvertinus rinkos situaciją, patiriamas paslaugų teikimo sąnaudas, nuolatines investicijas į informacinių sistemų, skaitmeninių ir savitarnos sprendimų tobulinimą, išteklių kainas.

Banko atstovai primena ir tai, kad savo klientams sudaro galimybę nemokamai grynųjų pinigų pasiimti „Maximos“, „Iki“, „Rimi“, „Senukų“ ir kitų mažesnių prekybos tinklų kasose.

Tokiu atveju, pinigai į pasirinkto paslaugų plano mėnesio grynųjų pinigų išėmimo limitą neįeina, klientui nereikia papildomai mokėti.

Savo ruožtu Lietuvos bankas (LB) teigia, kad jis gali reguliuoti tik vartotojams siūlomą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį, bet patys bankai savo paslaugų kainodarą ir paslaugų įkainius nustato individualiai.

Primenama tik tai, kad apie apie pokyčius jie turi klientams pranešti prieš 60 kalendorinių dienų iki naujų paslaugų įkainių įsigaliojimo.

Paslaugų įkainius didina nepaisant milžiniško pelno

Pastaruoju metu bankai sulaukia kritikos dėl to, kad savo teikiamų paslaugų įkainius didina nepaisydami to, kad fiksuoja rekordinius pelnus. Tai pastebima ir SEB banko atveju.

2023 m. SEB bankas uždirbo 299,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 73,6 proc. daugiau, nei ankstesniais metais, kai pelnas siekė 172,3 mln. eurų.

Iš tiesų, pelnu skųstis negali beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai. Lietuvos banko duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius, bankai uždirbo 757,5 mln. Eur pelno, o tai yra 2,2 karto daugiau negu 2022 m^[4].

Bankų bendros palūkanų pajamos per tris ketvirčius siekė net 1,7 mlrd. Eur. O bendras bankų turtas pernai spalį siekė 57,031 mlrd. Eur.

Didžiausią rinkos dalį pagal turtą užėmė „Swedbank“ – 29,4 proc. (16,766 mlrd. Eur), SEB – 22,3 proc. (12,721 mlrd. Eur), „Revolut Bank“ – 19,3 proc. (10,986 mlrd. Eur) ir Šiaulių bankas – 7,7 proc. (4,385 mlrd. Eur).

Papildomais mokesčiais piliečius siekiama atgrasyti nuo grynųjų pinigų naudojimo

O bankų godumas, augančios paslaugų ir įkainių kainos prisideda prie to, kad vis daugiau piliečių susidurs su problemomis pasirenkant nusiimti ar atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tai gali priversti prie kontraversiškai vertinamos idėjos, kad visuomenė gali gyvuoti be grynųjų pinigų.

Iš tiesų, gali atrodyti, kad tokiai ateičiai jau yra ruošiamasi. Juk Seimas neseniai priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektą, pagal kurį prekių ir paslaugų sumą reikės apvalinti, atsisakant 1 ir 2 euro centų monetų.

Pradėjus taikyti šį apvalinimo metodą, 1 ir 2 euro centų monetos liks teisėta atsiskaitymo priemone, jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti, tačiau pateiktos kainos jau bus apvalinamos. Pokyčio pradžia yra suderinta su išmaniųjų kasos aparatų diegimu ir nustatyta 2025 m. gegužės 1 d.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir nuostata, jog visi su asmens darbo santykiais susiję mokėjimai privalo būti išmokėti tik banko pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą, o ne grynaisiais pinigais, kaip anksčiau.

O nuo 2022 m. pabaigos Lietuvoje veikia atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas, kuris teigia, kad kad perkant bet kokią prekę ar paslaugą, kurių vertė didesnė nei 5 tūkst. eurų, mokėjimai turi būti atliekami nenaudojant grynųjų pinigų.

Šie bei kiti panašūs pokyčiai pastebimi ir kitose pasaulio valstybėse ir dalį žmonių ypač neramina: juk yra kalbama apie asmens laisvės rinktis pažeidimus ir kontrolę.