- Seimo narių algų didėjimą lietuviai apibūdina kaip smūgį žemiau bambos
- Tie, kurie bus deleguoti į Vyriausybę ir Seimą, gaus beveik kelis kartus didesnes algas
- Atsiranda manančių, kad politikams dirbti už keletą tūkstančių eurų yra gėdinga
- 2024-ieji – atlyginimų didėjimo metai – tačiau pokyčiai juntami ne visiems
Seimo narių algų didėjimą lietuviai apibūdina kaip smūgį žemiau bambos
Seimo narių skundai dėl jų sunkaus gyvenimo, pasirodo, pasiekė reikiamas ausis. Nuo šiol pastarųjų algos smarkiai išaugs, šiems sutartinai guodžiantis, esą dirbti už kiek daugiau nei 2000 eurų „neapsimoka“. Tad naujų seimūnų numatomi vaišių pilni stalai: jų algos didės nuo 2100 iki 3800 eurų[1]. Tuo tarpu jei seimūnas vadovaus komitetui, jo alga gali išaugti iki 4300 eurų. Dar didesnis atlygis numatomas Seimo pirmininkui ir žmogui, vadovausiančiam Vyriausybei – pastarųjų atlyginimas po mokesčių didės iki 5200 eurų į rankas. Seimo vicepirmininkai savo ruožtu gautų apie 4600 eurų po mokesčių.
Gitanas Nausėda dabar gauna 6200 eurų. Tačiau, regis, jis vienas iš politinių veidų, kuriam atlygis padidėjo nežymiai. Nuostabą dėl to reiškė Agnė Širinskienė:
„Valstybės valdymo viršūnėlės sau atlyginimus pasididino neproporcingai, kitam, viešajam sektoriui, valstybės tarnybai, atlyginimai kilo kur kas mažiau. Tai manyčiau, kad būtų sąžininga atlyginimus kelti visiems vienodai“, – tikino ji.
Tiesa, jei Seimo nariai nepateks į tolimesnį etapą, jiems bus padalinta iki 1 milijono 575 tūkstančių eurų suma. Didžiausia išeitinė išmoka galimai sieks maždaug 13 000 eurų į rankas.
Akivaizdžiais, apčiuopiamais pokyčiais, regis, gali džiaugtis tik tautos išrinktieji, nepaisant dalies tautiečių teiginių, esą algų seimūnams jau seniai nereikia kelti. Tai, liaudies nuomone, yra smūgis visai tautai žemiau juostos.
Be to, dalis Lietuvos gyventojų vis dar mena politinių veikėjų išdaigas, susijusias su parlamentinės veiklos išlaidomis, kurios vėliau nugulė ant vertinimo stalo dėl su „čekiukais“ susijusių skandalų. Nors taip vadinamai parlamentinei veiklai kiekvienas išleidžia skirtingas sumas, kelių seimūnų krepšeliai leidžia susidaryti tam tikrą nuomonę.
Tie, kurie bus deleguoti į Vyriausybę ir Seimą, gaus beveik kelis kartus didesnes algas
Neilgai trukus lietuviai rinks naują valdžią. Tačiau šįsyk pokyčių aidas nusitaikė papildyti seimūnų kišenes, naujus kandidatus, pateksiančius į Seimą ir Vyriausybę, apdovanosiant dvigubai didesne alga nei yra dabar.
„Žinau, kad padidėjimas yra pakankamai geras ir aš manau, kad tuomet Seimo nariai neturėtų jau dejuoti, kad jų algos yra per mažos“, – teigia Seimo narė Rasa Budbergytė. Seimo narys Vilius Semeška žengia ta pačia koja, tvirtindamas, esą iš tiesų norėtųsi daugiau. Nors Kalėdos dar pakankamai toli, panašu, kad norai pildosi.
Dėl finansų trūkumo guodžiasi ir Seimo narys Tomas Tomilinas, reiškiantis nepasitenkinimą, jog alga „yra picerijos direktoriaus lygio“. Mat už tokį atlygį joks save gerbiantis seimūnas nedirbs. T. Tomilinas teisinasi, esą sunku sudurti galą su galu auginant keturis vaikus. Rasa Budbergytė tuo tarpu stoja į tą pačią – didesnio pyrago gabalo – pusę, pripažindama, kad dėl infliacijos prasimaitinti pasidarė sudėtinga. Dėl finansų trūkumo „dievagojasi“ ir Seimo narys Zenonas Streikus.
Atsiranda manančių, kad politikams dirbti už keletą tūkstančių eurų yra gėdinga
Nors vieni Seimo narių algų padidinimą vadina spjūviu liaudžiai į veidą, atsiranda manančių, kad politikams dirbti už keletą tūkstančių yra gėdinga, todėl atlygį reikia kelti, o ypač – naujam premjerui ir būsimiems ministrams[2]. Jie taipogi kritikuoja nepakankamai įvertintą Agnės Bilotaitės „atvejį“, už kurį esą net šviežiai raikytos duonos kasdien nenusipirksi ir šiltų kraštų neaplankysi, pastarajai gaunant 2800 eurų siekiančią mėnesinę algą – mažesnę, nei viceministrų bei kitų jos pavaldinių.
Visgi, kitai pusei tautos kyla klausimų: ar keliant algas politiniams veikėjams, nejučia neužmirštami žmogiškumą iliustruojantys svertai. Primenama, kad, „Sodros“ duomenimis, šių metų kovo mėnesį minimalų atlyginimą gavo beveik 35 tūkst. žmonių.
Internautai svarsto, esą „normalioje valstybėje seimūno alga turi būti valstybės nustatytas minimumas, o kitą dalį, kad ir ženklią sumą, valdininkas turi užsidirbti“. Jiems atrodo sąžininga, jog kiekvieną mėnesį seimūno rinkėjai turėtų galimybę elektroninėje sistemoje reitinguoti jo darbus. Tiems, kurių alga netenkina, liaudis savo ruožtu siūlo į Seimą nesiveržti ir rinktis kitą sritį.
2024-ieji – atlyginimų didėjimo metai – tačiau pokyčiai juntami ne visiems
2024-ieji – atlyginimų didėjimo metai. Deja, tai junta ne visi.
Policijos pareigūnams atlygis paaugo vidutiniškai 108 eurais, gydytojams – 259 eurais, o Seimo nariams – kone dvigubai.
Tačiau, skirtingai nei kiti kolegos, dar metų pradžioje Seimo narių atlyginimo kėlimo iniciatyvos nepalaikė keturi parlamentarai – A. Širinskienė, Antanas Vinkus, Virgilijus Jukna bei Ligita Girskienė.
„Turime situaciją, kai valstybės tarnautojams algos kyla simboliškai arba nekyla iš viso. O Seimo narių atlyginimai daugiau kaip dvigubinsis“, – tąsyk teigė A. Širinskienė. Didinimui nepritarusi L. Girskienė minėjo, neva kartais dabartinio atlyginimo neužtenka, tačiau nėra reikalo jo dvigubinti.
Šiemet darbo užmokestis taip pat didėjo daugumai statutinių pareigūnų – fondas per šiuos 4 metus išaugo beveik 42 proc[3]. Pirmieji pokyčius pajautė pareigūnai, kurių darbo užmokestis buvo mažesnis nei nustatyta minimali alga jų pareigybei. Priėmus statutą darbo užmokestis pakilo 2500 pareigūnų, algą vidutiniškai padidinus 105,9 eurų prieš mokesčius. Šių metų biudžete pareigūnų atlyginimams skirta beveik pusė milijardo eurų.
Vis dėlto, labiausiai tautiečiai nuogąstauja dėl didelio atotrūkio nuo minimalų atlyginimą gaunančių žmonių, galimai iškreipsiančio socialinio nepritekliaus supratimą, pirštu besdami į tūkstantines algas bandančius apžioti Seimo narius.
