Vandens teršėjams Jungtinėje karalystėje - 168 mln bauda, o kiek mokės „Grigeo“?

Trims D. Britanijos bendrovėms už vandens taršą buvo skirtos 168 mln. svarų sterlingų baudos

Vakarai „žalėja“ arba tik dar labiau žaliai skalbia smegenis savo gyventojams. Štai bendrovei „Temzės vandenys“ buvo skirta 104 mln. svarų sterlingų bauda už tai, kad nebuvo tvarkomi nuotekų valymo įrenginiai, todėl nuotekos įprastai patenka į upes ir jūras jas teršdamos. Didžiulė aplinkos tarša nesvetima ir žaliojo kurso besivaikančiai Lietuvai.

Trys bendrovės įskaitant „Temzės vandenis“, „Jorkšyro vandenis“ ir „Nortumbrijos vandenis“ bus nubaustos už taisyklių pažeidimą, kai nebuvo atnaujinti, prižiūrėti ir eksploatuoti nuotekų valymo įrenginiai^[1].

Nustatyta, kad šios bendrovės netinkamai valdė savo valymo įrenginius, o jų vadovai, įskaitant valdybos narius, neprižiūrėjo valymo operacijų.Dėl to mišrūs nuotekų perpildymo įrenginiai, skirti lietaus vandens ir nuotekų mišiniui išleisti į vandens telkinius išskirtiniais atvejais, dažnai būna perpildyti ir nuotekas į upes ir jūras išleidžia nuolat.

Bendrovei „Jorkšyro vandenys“ buvo skirta 47 mln. svarų sterlingų bauda, o „Nortumbrijos vandenys“ atsipirko 17 mln. svarų sterlingų bauda. Dar septynios įmonės tebevykdo tyrimą, o „Pietų vandenys“ yra atidžiai stebima po to, kai 2019 m. buvo nubausta už nuotekų taršą.

Lietuvoje vandens telkiniai nuo taršos net „žaliuoja“

Švariu oru Lietuvoje itin besirūpinantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas veikiausiai pamiršo, kad taršą reikia prižiūrėti ne tik gatvėse, lauko tualetuose, bet ir upėse bei jūrose. Štai vasario pradžioje dalis ties Būtingės terminalu išsiliejusių teršalų pasiekė ir Latvijos vandenis^[2].

Panašu, kad Lietuva tokiais žaliais būdais „atsidėkojo“ savo kaimynei Latvijai už dar prieš metus iš jos į Baltijos jūrą patekusių maždaug 12 tūkst. kub. metrų nevalytų nuotekų^[3].

Ir vis patenkantys teršalai uostamiestyje – anokia naujiena, mat naftos produktų buvo aptikta net Danėje, kurie, kaip spėjama, galėjo patekti iš Kuršių marių^[5].

O štai vidaus vandens telkiniai net „kvepia“ ekosistemų gausa – čia gaišta ne tik ištisos rūšys žuvų, bet ir kyla pavojus besimaudančiam žmogui. Taip 2023 metų vasarą nutiko ir Kazlų Rūdoje esančiam Pilvės-Vabalkšnės tvenkiniui, kuriame vieną dieną pradėjo masiškai „kristi“ žuvys^[4].

Pasirodo, ne šiaip tvenkinyje gyvenusios ekosistemos pradėjo gaišti – situaciją tvenkinyje lėmė avarinė įmonės „Karpis“ užtvankos įrenginių būklė, kartu šešėlis krito ir ant Aplinkos apsaugos agentūros dėl galimai netinkamai išduoto leidimo pažeminti vandens lygį bei žinoma... tuo metu Lietuvą kausčiusi sausra.

„Grigeo“ skandalas: nuspręsta, kad nešvarios nuotekos gamtos žalai nepadarė

Prieš ketverius metus Lietuvoje kilo neregėto mąsto aplinkos taršos skandalas, kurio epicentre atsidūrė „Grigeo Klaipėda“, gamtos sąskaita panorusi sutaupyti 1,5 mln. eurų per metus.

Visuomenę anuomet šokiravo tai, kad kviečiama prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų įmonė tą daryti atsisakydavusi, mat pačiai valytis esą geriau. Tačiau iš tiesų „Grigeo Klaipėdai“ buvo pareikšti įtarimai dėl slapto nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias, kur nuotekos normatyvus viršijo daugiau kaip šimtą kartų^[6].

Nepaisant to, prekybos tinklų lentynose ir toliau šmėžuoja „Grite“ produktai, o bendrovės reputacinė žala galiojo tol, kol apie ją visuomenė nepamiršo.

Už tokią nusikalstamą veiką bendrovei buvo žadama iki 5 mln. eurų bauda (įmonei teršti vandenis vis tiek veikiausiai atsipirko), o už taršą atsakingiems asmenims – iki šešerių metų nelaisvės.

Tačiau galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino, kad į Kuršių marias bendrovės leistos nešvarios nuotekos su toksiškais elementais žalos gamtai nepadarė^[7]. Dėl šios priežasties LAT panaikino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) bendrovės vadovui Tomui Eikinui skirtą 600 eurų administracinę baudą.

AAD nusprendus kreiptis į teismą su prašymu „Grigeo Klaipėda“ skirti 4 444,17 eurų žalos atlyginimą ir priteisti 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Šis skundas galiausiai buvo patenkintas, bet sprendimas kasacine tvarka gali būti skundžiamas LAT.

Tad su dabartine Lietuvos teisine sistema belieka tikėtis, kad galiausiai bendrovė iš šios balos išlips visiškai sausa ir, žinoma, už nuotekų valymą sutaupiusi 1,5 mln. eurų kasmet.

Taršos karys S. Gentvilas: mažiau plastiko, daugiau atsinaujinančios energijos

Prieš taršą Lietuvoje ypatingai kovojantis ministras S. Gentvilas laikosi griežtos pozicijos, kalbėdamas apie plastiką (prisiminkime prekybos vietose apmokestintus itin lengvus plastikinius maišelius, plastikinės taros apmokestinimą ir naujuosius prie butelių pritvirtintus kamštelius) ir atsinaujinančiąją energetiką, kuri neva yra labai svarbi Lietuvos energetinei nepriklausomybei.

O štai čia galima kibti ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio parankėn, ypatingai kalbant apie saulės baterijas ir elektros generatorius, kurių Lietuvai akivaizdžiai pritrūko liepos pabaigoje praūžusios audros metu. Visgi, tada ministras džiūgavo puikiai plėtojamu elektromobilių tinklu Lietuvoje.

Vienas dalykas vienija šiuos du ministrus: abu imasi spręsti globalių problemų, kai tuo tarpu savame kieme net nėra kaip kojos padėti – visur vien šabakštynai.