VSD pradeda aršią programą prieš žmonių verbavimą

Atėjus svarbiausioms dienoms iki rinkimų, VSD pradėjo prieš verbavimą nukreiptą kampaniją

Iki rinkimų likus vos mažiau nei dviems savaitėms, Valstybės saugumo departamentas (VSD) netikėtai pradėjo aktyvią, prieš žmonių verbavimą nukreiptą kampaniją. Pasak VSD, tokio veiksmo buvo imtasi siekiant kovoti su esą vis dažnėjančiomis priešiškų šalių žvalgybos tarnybų operacijomis.

Naujoji kampanija buvo pavadinta „Tai gali būti tavo istorija“. Kampanija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šnipinėjimo grėsmes ir bandymus užverbuoti Lietuvos piliečius per socialinius tinklus ar kitais būdais.

Pasitelkdami VSD jau žinomas istorijas, pareigūnai nusprendė vaizdžiai parodyti, kaip vyksta verbavimas ir kad šio proceso dalimi gali tapti bet kuris asmuo. Dėmesys sutelkiamas į socialinių tinklų naudojimą kaip vieną iš pagrindinių priemonių, kuriomis priešiškos žvalgybos tarnybos esą bando užverbuoti žmones dėl įvairių motyvų, tokių kaip ideologiniai įsitikinimai ar lengvų pinigų troškimas.

Pasak VSD, šiuo metu aktyviausiai žvalgybą Lietuvoje vykdo Rusijos tarnybos. Teigiama, jog Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos mastai, agresyvumas ir keliamos grėsmės lygis yra didžiausi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

„Nebepasitenkindama vien tik informacinėmis atakomis ar propagandos akcijomis, Rusija Vakaruose įgyvendina agresyvias žvalgybos operacijas, tokias kaip diversijos, vandalizmas, kibernetiniai išpuoliai. Tokioms operacijoms siekiama užverbuoti asmenis ir mūsų valstybėje. Pastaruoju metu tam aktyviai naudojami socialiniai tinklai, kur ieškoma asmenų, kurie sutiktų bendradarbiauti su priešiškomis tarnybomis dėl ideologinių įsitikinimų ar noro lengvai bei greitai užsidirbti“, – praneša VSD^[1].

Tačiau drauge VSD mini ir Baltarusijos bei Kinijos tarnybas, kurios esą irgi mėgsta organizuoti verbavimo operacijas. Baltarusijos tarnybos orientuojasi į savo geopolitinius interesus regione, o Kinija dažniausiai naudoja socialinius tinklus, tokius kaip „LinkedIn“, siekdama plėsti savo įtaką ir rinkti informaciją. VSD tikina, kad šių šalių žvalgybos tarnybos stengiasi verbuoti žmones, turinčius ryšių su Lietuvoje esančiais strateginiais objektais, taip pat turinčių informacijos ar kontaktų. Taigi, dažniausiai taikiniais tampa teisėsaugos pareigūnai, valstybinių institucijų darbuotojai, kariškiai, verslininkai, žurnalistai ir politikai.

Tiesa, tokia kampanija prieš pat rinkimus išties kelia klausimą, ar ji negali daryti poveikį rinkimų procesui. Juk kalbos apie verbavimą ir aktyvius agentus tarp politikų, gali sukelti nerimą ir nepasitikėjimą tam tikrais rinkimuose dalyvaujančiais asmenimis ar partijomis, kurie pasisako už taiką, draugiškesnį bendravimą su Rusija ar tiesiog aršiai kritikuoja dabartinę valdžią.

Tačiau VSD savo pranešime tvirtina, jog jų tikslas yra tik informuoti visuomenę apie galimas saugumo grėsmes.

VSD sukūrė 3 video, kuriais bando įtikinti, kad negalima dirbti ir lankyti artimųjų „nedraugiškose“ valstybėse

Pasak VSD, tikimybė tapti užsienio žvalgybos tarnybų taikiniu didėja ne tik dirbant konkretų darbą ir turint kitas valstybes dominančios jautrios informacijos. Ši tikimybė taip pat padidėja esą ir tais atvejais, kai asmuo tiesiog lankosi VSD minimose šalyse arba turi jose giminystės, verslo, mokslo ar kitų ryšių. Veikiausiai tam, kad pabrėžtų, jog Lietuvos gyventojai neturėtų vykti į Rusiją ar Baltarusiją ir turėtų aklai nutraukti bet kokius ryšius, VSD savo pranešime dar kartą pakartoja jau ne sykį girdėtą mintį:

„Į Rusiją ar Baltarusiją dažnai keliaujantys Lietuvos piliečiai vertinami kaip lengvai pažeidžiami, nes jų asmeniniai, verslo ir kiti interesai priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų sprendimo leisti jiems lankytis šalyje.“

Pasak VSD, užsienio tarnyboms rūpi ir paprasti asmenys, kurie gali atlikti įvairias užduotis. Šios užduotys gali apimti karinę ir strateginę žvalgybą, pavyzdžiui, stebint karinius, energetikos ar kitus strategiškai svarbius objektus.

Taip pat minimi kiti veiklos būdai, tokie kaip propagandinės informacijos platinimas socialiniuose tinkluose, diversijų ar vandalizmo aktų vykdymas. Be to, priešiškos tarnybos gali siekti įdarbinti žmones kaip tarpininkus tarp užverbuotų agentų arba kaip asmenis, galinčius teikti kitą reikalingą pagalbą.

VSD pranešime nurodoma, jog kampanijai „Tai gali būti tavo istorija“ buvo sukurti net trys vaizdo įrašai. Teigiama, kad juose užfiksuoti pasakojimai yra paremti tikrais faktais iš jau žinomų verbavimo istorijų.

Pirmoje istorijoje pasakojama apie atvejį, kai žmogus buvo užkalbintas „LinkedIn“ platformoje Kiniją atstovaujančio asmens. Pradžioje lietuviui buvo pasiūlyta rašyti straipsnius apie Lietuvos politiką ir ekonomiką, o patys straipsniai buvo paprasti. Tačiau galiausiai buvo pradėta reikalauti pateikti konfidencialią informaciją. Už tai siūlytos didelės piniginės premijos.

Šis pavyzdys atskleidžia, kaip paprastas žmogus gali būti įtrauktas į šnipinėjimo veiklą, iš pradžių nepastebint tikrojo ketinimo ir galvojant, kad tai tėra paprastas darbas. VSD tarsi gan akivaizdžiai perspėja: dirbti galima tik tose valstybėse, kurias VSD laiko draugiškomis Lietuvai, nes kitu atveju tokia veikla gali sudominti VSD ir gali būti traktuojama kaip šnipinėjimas, nes paprastas darbas bet kada gali virsti nebe tokiu paprastu.

?si=1SpaIL8YkwRHcJpA

Antroje istorijoje pasakojama apie asmenį, kuris bent du kartus per mėnesį vyksta aplankyti Baltarusijoje gyvenančio tėvo. Nors vykstant į Baltarusiją pasienyje keleiviai visada paklausiami kokiu tikslu vyksta, šiame vaizdo įraše tai pateikta kaip įtartinas veiksmas. Vėliau pasakojama apie tai, kaip susirgus tėvui ją esą pasitiko civilio drabužiais apsirengęs vyras ir pasiūlė padėti. Tiesa, už tai jis paprašė kitą sykį vykstant į Baltarusiją papasakoti apie padėtį Lietuvos pasienyje. Atsisakius, imta aiškinti, kad kitą sykį tėčiui gali nepavykti išvažiuoti iš Baltarusijos, o jai - įvažiuoti.

Vaizdo įrašo pabaigoje VSD ir vėl paragina kreiptis į juos ir pranešti apie visus įtartinus atvejus. Drauge labai akivaizdžiai skelbiama žinutė, kad net ir artimųjų lankymas ar bendravimas su jais yra blogas reiškinys ir reikėtų nutraukti bet kokius ryšius, jei artimieji gyvena Baltarusijoje ar Rusijoje.

Beje, šį pasakojimą skaito Lietuvos radijo ir televizijos komiteto (LRTK) pirmininko Rimanto Bagdzevičiaus žmona Jūratė Vilūnaitė.

?si=KrHCQ8KR48IKPCCc

O trečiame vaizdo įraše pasakojama apie darbo netekusius draugus, kurie rado darbo pasiūlymus socialiniuose tinkluose. Darbo skelbimas esą buvo parašytas rusų kalba ir siūlė įvairius darbus už gerą atlygį.

Tiesa, vėliau išaiškėjo, jog užduotys buvo gan įtartinos: išpaišyti tam tikras vietas Z raidėmis, padegti automobilį, fotografuoti NATO laivus. Kitaip tariant, VSD tarsi perspėja, kad negalima užkibti už rusiškų pasiūlymų dirbti, nes šie vėliau gali išryškėti kaip siūlymai atlikti įvairią įtartiną veiklą.

?si=WmbNM--TgE7YzTaN

Dabartinei Lietuvos politikai nepritariantys aktyvistai neretai įvardijami kaip galimi Rusijos agentai

77.lt primena, jog seimo rinkimai vyks jau spalio 13 dieną. Šį kartą dalyvauja 15 skirtingų sąrašų, iš kurių 14 yra partijų ir 1 – koalicijos. Rinkimuose savo sėkmę ketina išmėginti 1 721 į seimą norintis patekti asmuo. Visi sąrašai^[2]:

• Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
• Nacionalinis susivienijimas
• Lietuvos socialdemokratų partija
• Lietuvos žaliųjų partija
• Lietuvos liaudies partija
• Lietuvos regionų partija
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
• Taikos koalicija (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija)
• Partija „Laisvė ir teisingumas“
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
• Politinė partija „Nemuno Aušra“
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
• Liberalų sąjūdis
• Laisvės partija
• Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Valstybės saugumo departamentas (VSD) oficialiai neįvardija konkrečių politikų ar politinių partijų, kuriuos vertintų neigiamai ar kurie „nepatiktų“ departamentui. Kaip valstybės institucija, VSD teikia savo vertinimus, paremtus nacionalinio saugumo požiūriu, ir sutelkia dėmesį į pavojus, kylančius iš išorinių valstybių ir priešiškų jėgų, veikiančių Lietuvos viduje.

Vis dėlto, VSD kasmetinėse grėsmių vertinimo ataskaitose ir pavieniuose pasisakymuose galima gan aiškiai suprasti, kurie politikai ir politinės partijos „nepatinka“ pareigūnams. Kaip ir aukščiau pateiktuose vaizdo įrašuose, pareigūnams dažniausiai kliūva tokie politikai ar judėjimai, kurie kritikuoja JAV, NATO ar Europos sąjungą, taip pat pasisako už draugiškesnį bendravimą su Rusija ir panašiai. Jie dažnai įvardijami kaip galimai palaikantys Rusijos interesus ar tariamai skleidžiantys palankią propagandą.

Tad staiga prieš pat rinkimus pradėta kampanija, kurioje kritikuojamas bet koks santykių palaikymas su Rusija, Baltarusija ir Kinija, gali turėti įtakos rinkėjų pasirinkimui. Tokia kampanija gali formuoti nepasitikėjimą tais politikais, kurie kalba apie švelnesnę politiką, pabrėžia dialogo kūrimo svarbą ir siūlo stengtis išvengti karo.