- Lietuvos ežeruose benzininės valtys gali tapti nepageidaujamos
- Apribojimais prisitaikoma prie „žaliosios“ politinės darbotvarkės
- Europoje bandoma pažaboti dyzelinių ir benzininių valčių naudojimą
Lietuvos ežeruose benzininės valtys gali tapti nepageidaujamos
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sartų regioninio parko sprendimu pradėta drausti po Sartus plaukioti valtims su benzininiais varikliais[1].
Toks sprendimas nustebino ne vieną, ypatingai – poilsiautojus, o vietiniai liūdnai spėlioja, kad tokie sprendimai jau netrukus gali paplisti ir kitų regioninių parkų teritorijose bei jų vandens telkiniuose.
Įprastai Sartų ežere plaukioti valtims su benzininiais varikliais būdavo leidžiama nuo birželio 21 d., tačiau dabartinis draudimas plaukioti valtims su benzininiais motorais įsigaliojo nuo gegužės mėnesio.
Rokiškio žvejų klubo „Pelekas“ pirmininkas Arvydas Vanagas teigia esąs nusivylęs Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sartų regioninio parko sprendimu. Draudimais stebisi ir Andrius Trumpa, kaimo turizmo sodybos „Žiogelis“ savininkas.
Savo ruožtu Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sartų regioninio parko grupės patarėjas Algis Pažūsis sako, kad sprendimas drausti Sartų ežere plaukioti valtims su benzininiais varikliais priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
„Benzininių variklių draudimas – mūsų siūlymas, priimtas Vyriausybės. Kitų saugomų teritorijų vandens telkiniuose lieka galioti senesnių teisės aktų reikalavimai. Mes greičiausiai pirmi, bet tikėtina, kad tokia tendencija greit išplis ir kitų regioninių parkų teritorijose esančiuose vandens telkiniuose“, – sakė A. Pažūsis.
Be to, pažymėtina, kad priimant sprendimą nei žvejai, nei poilsiautojai, verslininkai ar vietiniai gyventojai pretenzijų neturėjo.
Pasak Sartų regioninio parko atstovo A. Pažūsio, dešimtmečio plane numatyta „žaliosios“ politikos tendencija, reiškianti, kad ežero mylėtojai nuo taršių valčių benzininiais varikliais turėtų pereiti prie valčių su elektriniais varikliais.
Vis dėlto, šis sprendimas Rokiškio rajone ir toliau kursto aistras. Rokiškio rajono savivaldybės jungtinių komitetų posėdžio metu tarybos narė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė pasiūlė į tarybos posėdį pakviesti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sartų regioninio parko grupės atstovus.
Ji pabrėžė, kad nori paaiškinimo, kodėl žmonės, atvažiuodami poilsiauti prie Sartų su valtimis ir benzininiais varikliais, negali to padaryti iš anksto apie tai nežinodami. Ji net sakė, jog pati yra Aplinkos komiteto narė ir apie tokį draudimą nežinojo. Tarybos narys Vytautas Saulis pritarė, sakė, kad argumentai, kad benzininės valtys plauna krantus yra kvailoki, žinant, kad leidžiama plaukioti valtims su elektriniais varikliais[2].
Apribojimais prisitaikoma prie „žaliosios“ politinės darbotvarkės
Įprastai teigiama, kad apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius ypač perėjimo metu ir prastina jų mitybą, variklio turbulencija kelia stresą žuvims ir visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patekti kuro, tepalų, degimo produktų ir kitų kenksmingų medžiagų[3].
Aplinkos ministerija skelbia, kad ruošiantis plaukioti vidaus degimo variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose visada svarbu pirmiausia įvertinti, kur, kada ir kaip tai galima daryti, atsižvelgti į plaukiojimo priemonės variklio galingumą, vandens telkinio dydį ir tai, ar telkinys yra saugomoje teritorijoje.
Tačiau tokių griežtų reikalavimų kritikai pastebi, kad jau pritaikytos arba dar tik gresiančios priemonės yra taikomos ne dėl aplinkosauginių sumetikų, o dėl Briuselio politikos.
Ne paslaptis, kad Europos Sąjunga (ES) nusprendė, jog nuo 2035 m. visi ES parduodami nauji lengvieji automobiliai ir furgonai neturi išmesti jokio CO2.
Taip ES rengiasi iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumo tikslą, siekia, kad iki 2030 m., palyginti su 2021 m., lengvųjų automobilių išmetamų teršalų kiekis sumažėtų 55 %, o mikroautobusų – 50 %.
Galbūt nebus apsiribota tik automobiliais, tačiau susirūpinta ir valtimis bei laivais?
Europoje bandoma pažaboti dyzelinių ir benzininių valčių naudojimą
Nors kaimyninėse šalyse draudimų skirtingam vandens transportui ir valtims kol kas nėra, kitur Europoje jų vis daugėja.
Pavyzdžiui, siekdama spręsti oro taršos problemą, Amsterdamo miesto taryba nusprendė iki 2025 m. uždrausti visų benzinu ir dyzelinu varomų valčių plaukiojimą miesto centre[4]. Apskaičiuota, kad naujasis teisės aktas turės įtakos keliems tūkstančiams pramoginių laivų savininkų.
Tai tik dalis priemonių, kurių Amsterdamo valdžia ėmėsi kovai su tarša. Benzininėmis ir dyzeliu varomoms transporto priemonėmis nuo 2030 m. bus uždrausta įvažiuoti į miesto centro teritoriją.
Miesto valdžia pristatė ir kitą, plataus užmojo energetikos pertvarkos planą: juo uždrausta plaukioti visiems šiluminiais varikliais varomiems laivams. Tai taikoma ir viešajam transportui, ir pramoginiams laivams.
Nyderlandai, ypač Amsterdamas, išgyvena pramoginių laivų elektros variklių bumą[5], tačiau jau netrukus bus galima registruoti tik naujus, 100 proc. elektrinius ir hibridinius laivus. Nebus galima registruoti jokių naujų laivų, nepriklausančių šioms dviem kategorijoms.
Jungtinės Karalystės Norfolk Broads regione taip pat bus atsisakyta benzinu ir dyzelinu varomų valčių, nes šios vietovės valdžia siekia per ateinančius du dešimtmečius pasiekti anglies dvideginio išmetimo nulinį statusą[6].
Naujausiame penkerių metų plane valdžia užsibrėžė tikslą iki 2040 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki nulio. Ji tikisi, kad anglies dioksido neutralumą pavyks pasiekti dešimčia metų anksčiau, dar iki 2030 m.
Nors tikslai susiję su organizacija ir jos veikla, o ne su pačiais vandens keliais, dokumente pabrėžiama, kaip ketinama skatinti laivininkus atsisakyti benzininių ir dyzelinių laivų ir pereiti prie elektra varomų laivų. Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus labai išaugs nuomojamų ir privačių elektrinių laivų skaičius.
Sunkūs laikai ateina ir senesnių laivų savininkams. Prieplaukos baiminasi potencialių šiukšlių ir metalų krūvos, tad net nenori įsileisti senų valčių.
2016 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) užsakymu paskelbtame tyrime jau teigiama, kad kasmet Europoje baigiančių savo gyvavimo ciklą valčių skaičius siekia 80 000. Tai sudarytų maždaug 1-2 proc. viso Europos pramoginių laivų laivyno.
ICF ir „Deloitte“ atlikto tyrimo autoriai remiasi Europos laivybos pramonės (EBI) duomenimis[7]. Jei vidutinis vienos valties svoris yra 1,5 tonos, valčių atliekos sudarytų apie 120 000 tonų atliekų per metus.
